I
 |  |
Svetimžodis - Vertimas |
ichtiologas - žuvėtyrininkas |
ichtiologija - žuvėtyra |
idealas - tobulybė |
idealizmas - tobulystė |
identifikacinis - atpažiniminis |
identifikavimas - atpažinimas |
identifikatorius - atpažiniklis |
identiškas - tapatus, toks pats, vienodas |
identitetas - 1) tapatybė, tapatumas 2) savimonė |
ideologas - išmislininkas |
ideologija - išmislystė |
idėja - išmislas, išmonė, mintis |
idėjininkas - pramaniūga |
idiopatija - savaiminga liga, savarankiška liga, savistovi liga |
idiopatinė - savaimi, savaiminga, savarankiška, savistovi, savieigė, savaeigė |
ignoruoti - nepaisyti, neatsižvelgti |
ikona - šventena |
ikosaedras - dvidešimtsienis |
iliuminacija - pagražena |
iliuminuotojas - pagražintojas |
iliustracija - paveikslėlis |
iliustruoti - 1) įpaveiksluoti (puslapius) 2) atvaizduoti (matytą vaizdą) |
iliuzija - vaidenybė, pasivaidenybė, apgaulingumas, regimybė |
ramybės iliuzija - apgaulinga ramybė |
imanentinis - savastinis |
imigruoja - atkanka, įkanka |
imigruoti - atkakti, įkakti |
imigracija - atėjūnystė, atkakimas, ateivystė, atvykystė |
imigrantas - atėjūnas, atkakėlis, atvykūnas |
imitacija - padirbinys, atmėgda, suvaidinimas |
imituoti - mėgzdyti, mėgdžioti, pamėtoti |
imobilizuoti - sunejudrinti |
įmontuotas - įtvirtintas, įrengtas, įtaisytas |
imperatyvas - reikalavimas |
implantas - įsodas |
implantacija - įsodinimas |
implantologija - įsodininkystė |
implikacija - išvedimas |
implikuoti - išvesti |
A implikuoja B - iš A išplaukia B, iš A išvedame B |
imperija - junguva |
imponuoti - įsiteikti |
importo funkcija - įkėlyklė, įkėlimo veikmė (skaitliuotuvuose) |
importuoti - 1) įkelti (duomenis) 2) įtiekti, įsitiekti (prekes iš užsienio) |
impotencija - apvaisinimo negalia |
impotentas - neapvaisingas |
impozantiškas - įspūdingas, didingas, pritrenkiantis, pribloškiantis |
impregnantas - sodriklis |
impregnuoti - įsodrinti, prisodrinti, įmirkyti |
impresionizmas - įspūdystė |
impresionistas - įspūdininkas |
imprintingas - 1) prieraišumas 2) pri(si)jaukinimas |
imprintinti - pri(si)jaunkinti |
improvizuoti - daryti kaip gaunasi, daryti betkaip [1] |
impulsas - 1) tvyksnis, dirgsnis [2] (gintros, šviesos), pliūpsnis 2) akstinas, paskata, postūmis, skatulys |
impulsyvus - umarus |
imuninė (sistema) - atsparinė (saistuma) |
imunitetas - 1) atspara, atsparumas (ligoms) 2) neliečiamybė (teisinė) |
imunodeficitas - neatsparumas, atsparumo trūkumas |
imunologija - atsparotyra |
inaktyvuoti - suneveiklinti |
inauguracija - 1) įšventinimas, prisaikdinimas 2) pašventinimas |
incestas - kraujomaiša |
incidentas - nutikimas, atsitikimas, įvykis |
indeksas - 1) išraidė, rodyklė, žodrodis 2) rikiuosena |
indikacija - požymis |
(vartojimo) indikacijos - (vartojimo) galimumai |
indikacinis - pažymintinis |
indikatorius - rodiklis |
individas - asmuo, būtybė, vienata |
individualinis - asmeninis |
individualizmas - asmenystė |
individualybė - asmenybė |
individualumas - asmeniškumas |
individualus - asmeniškas, nuosavas, savas, pavienis |
individualūs produktai - gaminiai asmenims, gaminiai jums, gaminiai žmonėms |
indukcija - perskata |
induktyvumas - perskatumas |
induktyvumas (suvirinimo metu) - dujų slėgis, dujų srovės stiprumas |
induktorius - ritė |
induracija - sukietėjimas |
industrialistas - pramonininkas |
industrializacija - pramonėjimas |
industrija - pramonė |
inercija - eigmė |
inertiškas - neveiklusis |
infantilus - vaikiškas |
infarktas - 1. apmirimas [3]; 2. širdies smūgis |
infekcija - užkratas |
infekcinis - užkrečiamas |
infektologas - užkratonis, užkratotyrininkas |
infektologija - užkratotyra |
infiltracija - įsiskverbtis, įsiskverbimas |
infiltruoti - įskverbti |
infliacija - 1) plėtimasis, išsiplėtimas (žvaigždėtyroje) 2) nuvertystė (skalsyboje) |
influenceris - poveikininkas, nuomonės kūrėjas, paveikėjas |
informacija - žinios, duomenys, išaiškinimas, pranešimas, naujienos |
informacinis - 1) žininis 2) žinybinis |
informatika - duomenyba |
informatikas - duomeninkas |
informatyvus - apžinus |
informatorius - apžinintojas, pranešėjas, pranešikas, pranešinėtojas |
informuoti [4] - apžinyti, pranešinėti, pranešti, supažindinti, žinyti |
infragarsas - garslas |
infraraudonas - šiluminis (spinduliai), užraũdis, užraudonis |
infrabūrys - užpobūris [5] |
infrastruktūra - santvėrynas |
ingredientas - sudedamoji dalis, sandas |
inhaliacija - įkvėpavimas, įkvėpimas |
inhaliacinis - įkvėpuojamasis, įkvėptinis |
inhaliatorius - įkvėptuvas |
inhibitorius - sulėtintiklis |
inicialai - pirmaraidės |
inicijuoti - 1) akstinti, skasti, skatinti, sužadinti, sukelti 2) užmanyti |
iniciatyva - 1) skastis, paskata 2) užmanymas, sumanymas, užmojis |
imtis iniciatyvos - suskasti |
iniciatyvus - 1) skatinamasis 2) užmanytas |
iniciatorius - pradėjėjas, pradininkas, skatintojas, sužadintojas, užmanytojas, sumanytojas |
injekcija - įleidas |
gavo injekciją - įleido, įšvirkštė, buvo įleista, buvo įšvirkšta |
inklinacija - pakrypimas, posvyris |
inkliuzas - inkliuvas |
inkliuzija - intarpas |
inkorporuoti - įsieti, įglieti, įlieti, įjungti, įterpti, įtraukti |
inkrustacija - įpuošalas |
inkrustuoti - įpuošti |
inkubacija - perėjimas, perėjimasis, vystymasis |
inkubacinis - vystymosi, perėjimosi |
inkubatorius - perykla |
inovacija - naujovė, atnaujovė |
inovatorius - pažanguolis, atnaujovininkas, naujovininkas, išradėjas |
inovatyvesnis - pažangesnis, naujoviškesnis |
inovatyvus - pažanguoliškas, pažangus, naujoviškas |
inscenizuoti - suvaidinti |
insignijos - įženkliai |
insoliacija - Saulės šviesa, saulinis apšvietimas |
inspekcija - tikrintija |
inspektas - šiltlysvė |
inspektorius - tikrintojas [6] |
inspiracija - 1) įtaiga 2) įkvėpimas |
inspiruoti - pakurstyti, įteigti, įkvėpti |
insektariumas - vabzdinė |
insekticidas - nuvabzdiklis, vabznuodis, vabzdžianuodis |
instaliacija - įrengynė |
instaliavimas - 1. įdiegimas; 2. įrengimas |
instancija - pasaja |
instinktas - omė, įgimtybė |
instinktyviai - nejučia |
institucija - įstaiga |
institutas - įstaigovė |
instrukcija - nuostatai, taisyklės, nurodymai, aprašinys, aprašas |
instruktorius - apmokytojas |
instruktuoti - apmokyti |
instrumentas - įrankis, įnagis |
insulinas - atsaldas |
insultas - kraujotrikis, kraujotakos sutrikimas |
insurgentas - sukilėlis |
integracija - įsaja, į(si)sytis, į(si)siejimas, į(si)terpimas, į(si)liejimas, į(si)traukimas |
integralumas - 1) į(si)sytumas, į(si)sietumas, į(si)terptinumas 2) vientisumas |
integruoti - įsyti, įsieti |
intelektas - 1) suopratis [7] 2) protas, protingumas |
intelektualas - šviesuolis, supratėjas, proteivis |
intelektualiai - prančiai, suopračiai, šviesiai |
intelektualus - prantus, suopratus, apsišvietęs, iškilus |
inteligencija - apsišviestumas, išmanymas |
inteligentas - šviesuolis, apsišvietėlis, protas |
inteligentija - šviesuomenė, protuomenė |
intensyvus - 1) smarkus, stiprus, uolus, sunkus, sudėtingas, smagus, atkaklus, veiklus 2) apstus, gausus, našus, nuolatinis 3) judrus |
interakcija - santalka |
interaktyvus - susižinus |
interesantas - susidomėtojas |
interesas - 1) domesys, susidomėjimas 2) poreikis, tikslas, noras, troškimas |
interfeisas - sąsaja |
interferencija - susibanginimas, bangų sanglūdis |
interferometras - susibanginimo matuoklis |
interferuoja - susibangina |
interferuoti - susibanginti |
interjeras - vidujatis, vidujybė, išvidė |
internacionalinis - tarptautiškas |
internacionalizmas - tarptautinybė |
internacionalumas - tarptautiškumas |
internalizavimas - įsiasmeninimas |
internetas - žiniatinklis [8] |
internautas - žiniatinkleivis |
interpeliacija - užklausimas |
interpeliuoti - užklausti |
interpretacija - raiškinimas |
interpretuoti - raiškinti |
interregnumas - tarpuvaldis |
intervalas - gaistas, tarpsnis |
intervencija - įsikišimas |
interviu - pašnekà, pašnekesys, pasikalbėjimas |
davė interviu - pasikalbėjo, pasišnekėjo |
duodamas interviu - kalbinamas, šnekinamas |
interviu žurnalistui - pokalbis su žinrašiu |
paėmė interviu - pakalbino, pašnekino |
intymus - artimas |
intoksikacija - apsinuodijimas |
intonacija - ìšreikšmė, priegaidė |
intracerebrinis - smegenyse esantis, insmegenis |
intrakranijinis - galvos viduje, galvoje, galvoje esančio, ingalvinis |
intrakranijinė hipertenzija - perslėgis galvoje |
intravaskulinis - kraujagyslinis, inkraujagyslinis |
intraversija - užsisklendimas, uždarumas |
intravertas - užsisklendėlis, uždaras (žmogus) |
intraveniškai (leidžiant vaistus) - (leidžiant vaistus) į intakę |
intriga - pinklastis |
intriguoja - glumina, domina, masina, smalsina |
intriguojantis - 1) klastingas, suktas 2) dominantis, smalsinantis, mįslingas, slėpiningas |
introdukuoti - perkeldinti; įkeldinti; nukeldinti |
intronas - veldės vidinė dalis, veldės iškarpa |
introspekcija - savistaba |
intubacija - įvamzdinimas |
intubacinis - įvamzdinantis |
intuicija - nuojauta |
intuityvus - 1) nujaučiamas, nuojutus 2) numanomas |
invalidas - neįgalus, luošys |
invariantiškas - nesikeičiantis |
invazija - įsiskverbimas, antplūdis, įpuolis, įpuolimas, įsibrovimas, brovimasis, įsiveržimas, veržimasis, skverbimasis |
invazinis - įsiskverbtinis, įsibrovėliškas, įpuoliminis, įsibrautinis, įsiveržėliškas, įsiveržtinis |
inventorius [9] - atsargos, padargai, rykai, rakandai, stotkai |
inventorizacija - likučiavimas, patikra |
inventorizuoti - likučiuoti, patikrinti, sutikrinti |
inversija - apvertimas, apkeitimas, apsivertimas, apsikeitimas, apgrąža |
inversiškas - atvirkščias, apverstas, apkeistas |
inverteris - keitlys, keitiklis |
investicija - įlėša |
investicinis - įlėšintinis |
investuoti - įlėšinti |
inžektorius [10] - švirkšliukas |
inžinerija - tvėryba |
inžinerinis - tvėrybinis |
inžinierius - tvėrininkas |
ipoteka - įkeitimas |
iracionalus - neprotingas |
ironija - pašaipa, šaipa |
ironizuoti - šmaikštauti, patraukti per dantį |
iridescencija - spalvokaita |
irigacija - drėkinimas |
irizacija - vaivorykščiavimas |
ischemija (↗ išemija) |
isterija - perpykis, siutas, klaikesys |
isterikuoti - audroti, siusti |
isteriškas - paklaikęs |
istorija - 1) būtovė (įskaitant ir dabartį), praeitovė [11] (apima tik praeitį) 2) apsakymas, (at)pasakojimas |
gyvybės istorija - gyvybės būtovė |
istorikas - praeitovininkas, amžininkas |
išbalansuoti - išderinti |
išcentrinė - 1) sukimosi 2) iš vidurio |
išemija - vietinė mažakraujystė, kraujo trūkumas, trūkumas, stygius |
išeminis insultas - kraujotrikis dėl kraujo trūkumo, kraujotrikis dėl kraujo stygiaus, kraujotakos sutrikimas dėl kraujo trūkumo, kraujotakos sutrikimas dėl kraujo stygiaus |
iteracija - kartotinys |
iversija - įvirtimas |
izoliacija - 1) atribiklis 2) atribojimas, atskirtis, atsiribojamumas |
izoliatorius - 1) atribotuvas 2) vienutė, atskirykla |
izoliavimas - atribojimas, atskyrimas |
izoliuotas - 1) atribotas, apribotas, atskirtas, uždaras 2) apsaugotas |
izomeras - persimaina |
konformacinis izomeras - pavidalinis persimainymas |
izotacha - 1) ruožas (skirtingų greičių ruožai), skirsnis, rėžis 2) ruožų sandūra (reiškinio vienodi greičiai, linija brėžinyje), skirsnių sandūra |
izoterminis - vienodo šylio |
izotoninis - vienodo slėgio |
izotopas - atmaina |
izotopinis - atmaininis |
izotopiškai švarus - beatmaininis, neturintis atmainų |
izotropija - lygiasavybingumas |
izotropiškas - lygiasavybiškas |
[1] - Šį žodį rašau kartu, nes pvz. sakinyje „Nors durys užrakintos, betkoks vagis gali įlįsti pro langą“ akivaizdžiai matome, kad rašydami atskirai gautume visai kitos reikšmės ir net ne teigiamąjį, o klausiamąjį sakinį.
[2] - LKŽ šis žodis turi paaiškinimus, kad tai nervas, laiba šaknelė, maža gyslelė, tačiau man nuo mažens yra tekę susidurti ir vartoti LKŽ nepaminėtą reikšmę, tačiau gerokai tinkamesnę šio žodžio prasmę, tai pvz. nutirpus rankai ar kojai yra jaučiami dirgčiojimai ir visi tie dirgčiojimai ir yra dirgsniai. Jei kūne atsirado staigus ir veriantis skausmas, tai jis taip pat juntamas kaip staigus kūno gintros dirgsnis. Taip pat žiūrėti baigmės „-snis“ paaiškinimą raštre.
[3] - Daugumai žmonių yra žinomas tik „infarktas“ kaipo širdies smūgis, tačiau gydyboje žodis „infarktas“ yra naudojamas ir kita, platesne prasme.
[4] - Naudojant svetimžodį sakoma “aš buvau informuotas”, o lietuviškai sakome “man pranešė”. Svetimžodis šiuo atveju iškreipia mūsų mąstymą, tai lyg sakytume “aš buvau įdurtas”, “aš buvau duotas”, vietoj “man įdūrė”, “man davė”. Taip yra todėl, kad anglų kalboje norint išgauti būtąjį laiką yra naudojamas praeitį žymintis žodis “was” (buvo) - “i was informed” (liet. “aš buvo informuotas”), bet verčiame į liet. kalbą kaip “aš buvau informuotas”, nors reikėtų versti “man pranešė”. Žinoma, vietoj žodžio “pranešė” teisingiau būtų naudoti žodį “žinijo”, nes žodis “pranešė” yra susijęs su nešimu, o ne su žiniomis. Tad reikėtų sakyti pvz. “mane supažindino”, “mane pažinino”, “mane apžinijo” ar pal.
[5] - Dažnai lotyniškas priešdėlis „infra“ (liet. po) yra naudojamas vietoj lietuviško priešdėlio po nenorint, kad pastarasis susidvejintų. Pvz. gyvūnai yra skirstomi į būrius, pobūrius ir infrabūrius. Jei pastarojo žodžio vietoje naudotume lietuvišką priešdėlį, tai infrabūrys ir pobūris susilietų į vieną, tad tokiu atveju galim panaudoti priešdėlį už, kaip ir žodyje užporyt (rytoj -> poryt -> užporyt).
[6] - „Darbo sąlygas tikrinantis inspektorius“ verstume į „darbo sąlygų tikrintojas“.
[7] - Pvz. „emocinis intelektas“ derėtų versti į jaudinis suopratis.
„Intelekto koeficientas“ (IQ) – suopračio rodiklis (SR). Dauguma SR bandinių yra nukreipti į suopračio pažinimą per pavėdas ("figūras"), tačiau tai nėra tikras žmogaus suopračio įvertinimas. Kuo daugiau jis atliks tokių bandinių, tuo geresni bus duomenys, tačiau kitose gyvenimo srityse to žmogaus suopratis vis tiek gali likti labai prastas bei nepaslankus ir atvirkščiai.
Skaitliuotuvų gebėjimas atlikti itin sudėtingas užduotis vadinamas „dirbtiniu intelektu“, tačiau skaitliuotuvai neturi nei mąstymo, nei suopračio („intelekto“), nes jie remiasi tik atmintimi ir protavimu. Suopratį turi tik gyvi padarai. Skaitliuotuvai turi tik protą, todėl teisinga būtų įvardinti ne „dirbtinis suopratis („intelektas“)“, o „dirbtinis protas“.
Yra siūlomi ir kiti žodžio "intelektas" vertimai (pvz. aumuo, omenis), tačiau pastarieji vertimai neatitinka užvadinto dalyko esmės, nes "intelektas" yra gebėjimas suprasti ir suvokti. Šiek tiek plačiau apie tai yra paminėta mano raštre "Lietuvių kalbos metmenys".
[8] - Lyg ir teisinga būtų „internetą“ užvadinti žiniatinklynu, o žiniatinklis („web“) tuomet būtų žiniatinklyno poaibis. Žiniatinklynas bus dažnai vartojamas žodis, tad turėtų būti kuo trumpesnis, nes norint pasakyti „internetinis puslapis“, jau sakytume žiniatinklyninis puslapis. Taip pat norėtųsi neprarasti sąryšio tarp „internet“ ir „web“, todėl „internetą“ būtų tikslinga vadinti žiniatinklis, o „web“ – žiniasaitis. Siūlomas „web“ vienareikšmis pavadinimas saitynas yra netikslingas, nes tai platesnės reikšmės pavadinimas, kuriuo galima apibūdinti betką kas yra susiję įvairiais saitais, pvz. gali būti daugybės augalų susijusių šaknimis saitynas, kaip kad ir žiniatinklis yra skaitliuotuvų saitynas.
[9] - Dėl to, kad tai yra svetimžodis, jis yra netinkamai naudojamas, t. y. naudojamas kaip vienaskaita ir kaip daugiskaita. Pagal lietuvišką galūnę, dažniausiu atveju, tai turėtų būti žmogus užsiimantis tam tikra veikla. (Žr. galūnės „ius“ aprašymą.)
[10] - Ketvirtajame „Kalbos patarimų“ raštrelyje „Leksika: skolinių vartojimas“ (Vilnius, 2005) pirmenybė teikiama lietuviškam šio žodžio pakaitalui čiurkšlinis siurblys (p. 61). Žinoma, labai aiškus šis paaiškinantis vertimas, tačiau jei daiktas yra vienas, tai norėtųsi, kad jis turėtų kuo trumpesnį ir kuo aiškesnį pavadinimą, o ne paaiškinimą.
[11] - Visais atvejais kalbant apie praeitį reikėtų naudoti žodį praeitovė vietoj žodžio "istorija", nes „istorija“ yra tai kas jau praėjo, tačiau kai apima praeitį ir dabartį, pvz. "tai pats nuostabiausias įrenginys žmonijos istorijoje" tuomet verstume į "tai pats nuostabiausias įrenginys žmonijos būtovėje" ir pal. Esam priėmę naujadarą praeitis ir žodį ateitis, tad atitinkamai norėtųsi, kad mokslas tyrinėjantis ar aprašantis žmogaus praeitį per pavadinimą sietųsi su su žodžiu praeitis, mokslas tyrinėjantis, kuriantis sr numatantis ateitį vadintųsi susijusiu pavadinimu su ateitimi, o mokslas tyrinėjantis ir aprašantis žmogaus būtį sietųsi su žodžiu būti, būtis. Būtis ir praeitis, tai ne tas pats, nes praeitis jau praėjo, o būtis yra šiuo metu. Lietuvių kalboje skiriasi būti, būna ir buvo, todėl žodis šaknimi susiejęs su žodžiu būtovė (būti <-> būtis <-> būtovė) nuojučiai apima tiek dabartį, tai tiek visa kas buvo iki dabarties, nes pati būtis susideda iš daugybės buvusių vyksmų įskaitant ir tai kas vyksta dabar. Trumpai tariant jei vis tiek norėtųsi susieti žodį „istoriją“ su žodžiu „buvo“ (nes „istorija“ yra mokslas apie tai kas buvo), tai ir reikėtų reikėtų pavadinti „buvovė“ ar pal., bet tik ne būtovė.
