G
 |  |
Svetimžodis - Vertimas |
gabaritai - matmenys |
gadžetas - įrenginukas |
Gaja - Gaja [1] |
galaktika - žvaigždija |
galaktozė - piensaldmena |
galerija - paveikslynas (paveikslų „galerija“), nuotraukynas (nuotraukų „galerija“) |
galvaninis elementas - egnukas, gintrukas |
galvanizuoti - 1) praegninti, pragintrinti (leisti egnos srovę per gyvą būtybę) 2) apnauginti ( aptraukti vienos naugės ("metalo") paviršių kita) |
galvanoplastika - egnolipda |
gama - skleistė, spalvynas, spalvų skleistė, garsynas, garsų skleistė |
gangrena - audinionyka |
garantavimas - laidavimas, užtikrinimas |
garantija - laidas, laiduotė |
garantuoti - laiduoti, užtikrinti |
garažas - važinė |
garderobas - 1) apranga, drabužiai 2) drabužynas |
gastritas - skrandodaga |
gastroenterologas - virškonis, virškotyrininkas |
gastroenterologija - virškotyra |
gastritas - skrandligė |
gastroenterologas - virškotyrininkas |
gastroenterologija - virškotyra |
gastroezofagija - stemplės uždegimas, stemplėdaga |
gastroezofaginio refliukso liga - stemplės uždegimas dėl išsravėjimo |
gastroezofaginis - stemplės uždegimo, stemplėdaginis |
gastroparezė - skrandžio nusilpimas |
gastroskopinis - skrandostebinis |
geimifikacija - žaidiminimas |
geizeris - karšta versmė |
gelis - 1) drabas [2], drebalas, drebučiai 2) tyrė, tyrelė |
geminata - dviguba priebalsė |
geminidai - dvyninukai |
gemologas - brangakmeninkas |
gemologija - brangakmeninkystė |
genas - veldė |
geneologija - kilmėtyra |
generatorius - 1) egnyklė, gintryklė 2) kūryklė (atsitiktinio skaičiaus) |
kodų generatorius - slėpukų kūryklė |
generuoti - gaminti, kurti, daryti |
genetika - paveldėtyra |
genetikas - paveldėtyrininkas |
genetinis - paveldiminis |
genezė - kiltis |
genialus - išmislus, išradingas, gudrus, išmoningas, nepaprastas |
genijus - žinius |
genocidas - naikynė |
genomas - veldynė |
genomika - paveldyba |
geocentrinis - su Žeme viduryje, Žemės saistuma |
geofizika - žemagnystė, žemagnotyra |
geografija - žemvaizdystė [3] |
geoglifas - žemženklis |
geologas - žemlininkas |
geologija - 1) žemėtyra 2) žemlė |
geologinis - žemlinis |
geometrija - brėžtyba |
geometrinė figūra - nubrėžtinė pavėda |
geotermija - požeminė kaitrystė |
geoterminis - 1) požeminis, požeminės kaitros (šildymo saistuma) 2) žemės gelmių (vanduo), žemgelminis |
geriatras - senatvinių ligų gydytojas |
geriatrija - senatvinių ligų gydymas |
germanizacija - suvokietinimas [4], sugermaninimas |
germanizmas - germanybė [5], germaniškumas |
gestas - pamojimas, mosena, mostelėjimas |
gestikuliacija - mojavimas |
getrai - 1) blauzdinės 2) antbačiai 3) tamprės |
gidas - 1) vedlys 2) veizyras (žvaigždėtyroje) |
gigantas - milžinas |
gigantiškas - milžiniškas |
gigantizmas - 1) milžinūgystė 2) milžinystė |
gilzė - tūta, tūtelė |
gimnazija [6] - tarpinė mokykla, mokslinyčia |
ginekologas - tarprietininkas |
ginekologija - tarprietininkystė |
ginekomastija - krūtų padidėjimas |
girlianda - grandinė, kirbinė, pynė, virtinė, vėrinys |
giroskopas - sukutis |
glacialinis - ledyninis |
glaukoma - siauraregystė |
glazūra - svidmena |
gliukozė - saldalas |
gliutamatas (↗ glutamatas) |
gliutinacija - sulipimas |
globalinis - visuotinis, visapasaulinis, pasaulinis, visa apimantis |
globalizacija - visuotinėjimas, pasaulėjimas |
globalizuoti - 1) išpasaulinti (skleisti po pasaulį) 2) supasaulinti (pritaikyti prie pasaulyje priimtų nuostatų) |
globulė - ūkdėmė |
glutamatas - skonio stipriklis |
gneisas - sluoksniūnas |
golbolas - aklųjų riedulys |
Goldžio kompleksas - talpyklėlė |
gonados - lytinės liaukos |
gonadotropinas - lytintukas |
gotas - gudas |
gotiška - gudiška, gudinė (pastatyba) |
gracija - grakštumas |
grafa - skiltis |
grafika - paišena |
grafikas - brėžinys, tvarkaraštis |
gramatika - raštyba |
grandiozinis - didingas, iškilmingas |
graviruoti - raižyti |
graviruoklis - raižyklė |
gravitacija - traukmė |
gravitropizmas - traukmėjūtis |
neigiamas gravitropizmas - nuotraukmė |
neigiama gravitacija - nuotraukmė |
teigiamas gravitropizmas - įtraukmė |
teigiama gravitacija - įtraukmė |
graviūra - raižinys |
grifas - knopa (pasagos, bato) |
grilis - skrudintuvė, kepsninė |
grilintas - skrudintas |
grimasa - vaipysena, vaipymasis |
grumas - žirgius (žirgų prižiūrėtojas), pagalbininkas, padėjėjas, prižiūrėtojas |
grupė - kuopa |
guglinti - naršyti |
gugolas [7] - šimtonas |
gugolpleksas [7] - tūkstantonas |
gurmanas - smaguris, smaguriautojas, smaližius |
guvernantė - auklėtoja, auklė |
[1] - Šis senovinis graikų kalbos žodis yra tinkamai išverstas ir todėl kiekvienam lietuviui suprantamas: gajus (gyvybingas, vešlus, tarpus, greit prigyjantis) -> Gaja. Gaja - pagal graikus, tai yra motina žemė, kur viskas veši, auga, yra gyvybingumas, gajumas (gaja) ir pal.
[2] - Sukurta atsižvelgiant į lietuviškų žodžių darybą, keičiant šaknies raidę: Teka -> tėkmė, takas; dengia -> danga; neria -> naras ir t.t.; tad gauname dreba (drebučiai) -> drabas.
[3] - LKŽ nurodyta šio žodžio reikšmė neatitinka priesagos „ystė“ taisyklės (žr. priesagos „ystė“ aprašymą 36 psl.), tad jis negali būti vartojamas kaip LKŽ siūlomos reikšmės atitikmuo.
[4] - „Germanizacija“ – tai naujųjų laikų (t.y. vietoj Germanijos turime Vokietiją) vyksmas kuomet tam tikrose kitų tautų apgyvendintose plotmėse įvedama vokiečių kalba ir primetama vokiškoji kultūra, todėl ir pavadinta „suvokietinimas“. Jei kalbėtume apie senuosius laikus, kai germanai užkariaudavo naujus plotus ir juos suvokietindavo, tai tokiu atveju reikėtų sakyti sugermanindavo, nes tuomet jie buvo germanai. Aišku, galbūt tam kad nebūtų painiavos, tai reikėtų ir senų, ir naujų laikų vokiečius vadinti germanais, juk pvz. anglai vokiečius, tai iki šiol vadina germanais, nors patys vokiečiai save persikrikštiję į „deutsche“.
[5] - Žodis „german+izmas“ vartojamas kaip iš senovės vokiečių (germanų) kalbos kilusių žodžių, o ne naujų laikų žodžių vokietiškumų („vokietizmų“) apibūdinimas, todėl ir lieka šakninė dalis „german+iškybė“.
[6] - Gimnazija nuo mokyklos skiriasi tik savo mokymo sudėtingumu, vidine tvarka, tačiau savo esme, tiek viena, tiek kita įstaiga yra skirta mokyti, įgyti žinių, tad ir turi sietis su žodžiais mokyti ar žinoti. Taip pat gimnazija yra mokykla, kurioje mokosi tik vyresni mokiniai ir tai yra paskutinė mokykla prieš stojant į aukštojo mokslo mokyklą. Tad jei yra pradinės, pagrindinės mokyklos, tai gimnazija galėtų vadintis pvz. tarpine mokykla ar pal.
[7] - Neįmanoma nei suprasti, nei atsiminti visų painių svetimtautiškų skaičių pavadinimų, nes jie neturi jokios lietuviui suprantamos ir mąstymu paremtos tvarkos, todėl geriau paimkime lietuvišką žodį ir pridėkim baigmę „onas“, kurią panaudosim daugianuliams skaičiams nusakyti. Tokiu būdu galima būtų nusakyti įvairius daugianulius skaičius ir netektų galvoti bei spėlioti kiek gi jie turi nulių: “milijonas“ (šešonas), “trilijonas” (dvylikonas), “kvadrilijonas” (penkiolikonas) ir t. t.
