Gryna lietuvių kalba

 

 

Lietuvių kalba ir mąstymas

Mąstytojas Imanuelis Kantas skelbė, kad „… lietuvių tauta privalo būti išsaugota, nes joje slypi raktas visoms mįslėms – ne tik filologijos, bet ir istorijos — įminti”. Tačiau jis nepastebėjo, kad lietuvių kalba yra raktas į žmogaus mąstymą. Lietuvių kalba yra sukurta pagal žmogaus mąstymą, tačiau dabar stengiamasi žmogaus mąstymą pritempti prie mišrios, atmintimi, o ne mąstymu pagrįstos, lietuvių-lotynų-graikų kalbos. Tokiu būdu yra vystomas paviršutiniškas protavimas, bet stabdomas gilus ir platus mąstymas, nuodugnus suvokimas, greitas pastabumas, silpninami kiti protiniai bei dvasiniai gabumai. Kuo žmogaus mąstymas paviršutiniškesnis, tuo jo sprendimai trumpalaikiškesni. <<...kuo aiškiau ir suprantamiau kalbame, tuo mažiau susierzinimo, pykčio ir kitų neigiamų jaudų sukeliame, juo greičiau ir teisingiau įgyvendiname įvairias užduotis. Kitais žodžiais tariant, nuo kalbos sudėtingumo ir aiškumo tiesiogiai priklauso žmonių akiratis, suopratis ("intelektas"), dorovė, laimė, sveikata, šalies skalsyba ("ekonomika") ir daugelis kitų dalykų...>>. Tiek kalbos, tiek daugelio kitų dalykų atveju žmonės su savim ir kitais elgiasi kaip Prokrustas. Juk ne žmogaus smegenis ir protą turime versti dirbti pagal kalbą, o kalbą turime kurti pagal žmogaus smegenų veiklą, pagal tai kaip žmogus daugiau ir lengviau įsimena žodžių, pavadinimų ir t.t. Visa tai jau yra sukurta lietuvių kalboje, tereikia tik tęsti šį pradėtą darbą, o ne aklai savintis svetimžodžius iš kitų kalbų. <<...Atmintis yra ribota, o mąstymas bei suopratis – beribiai...>> Plačiau apie mąstymą, suopratį ("intelektą") bei lietuvių kalbos pranašumus rasite 125 puslapių rašulyje ("knygoje") Henrikas Kulvinskas "Lietuvių kalbos metmenys". Taip pat šiame rašulyje rasite nedidelį (virš 2000 žodžių) svetimžodžių-lietuvių kalbos žodynėlį, lietuvių kalbos bei praeitovės ("istorijos") įdomybių, nes kalba ir praeitovė yra neatsiejamos.