Gryna lietuvių kalba

Skirta eiliniam protui siekiančiam neeilinių gabumų ir gabiam žmogui trokštančiam peržengti žmogiškojo proto ribas.

 
Žodynas

I

H









J


Svetimžodis - Vertimas

ichtiologas - žuvėtyrininkas

ichtiologija - žuvėtyra

idealas - tobulybė

idealizmas - tobulystė

identifikacinis - atpažiniminis

identifikavimas - atpažinimas

identifikatorius - atpažiniklis

identiškas - tapatus, toks pats, vienodas

identitetas - 1) tapatybė, tapatumas 2) savimonė

ideologas - išmislininkas

ideologija - išmislystė

idėja - išmislas, išmonė, mintis

idėjininkas - pramaniūga

idiopatija - savaiminga liga, savarankiška liga, savistovi liga

idiopatinė - savaimi, savaiminga, savarankiška, savistovi, savieigė, savaeigė

ignoruoti - nepaisyti, neatsižvelgti

ikona - šventena

ikosaedras - dvidešimtsienis

iliuminacija - pagražena

iliuminuotojas - pagražintojas

iliustracija - paveikslėlis

iliustruoti - 1) įpaveiksluoti (puslapius) 2) atvaizduoti (matytą vaizdą)

iliuzija - vaidenybė, pasivaidenybė, apgaulingumas, regimybė

     ramybės iliuzija - apgaulinga ramybė

imanentinis - savastinis

imigruoja - atkanka, įkanka

imigruoti - atkakti, įkakti

imigracija - atėjūnystė, atkakimas, ateivystė, atvykystė

imigrantas - atėjūnas, atkakėlis, atvykūnas

imitacija - padirbinys, atmėgda, suvaidinimas

imituoti - mėgzdyti, mėgdžioti, pamėtoti

imobilizuoti - sunejudrinti

įmontuotas - įtvirtintas, įrengtas, įtaisytas

imperatyvas - reikalavimas

implantas - įsodas

implantacija - įsodinimas

implantologija - įsodininkystė

implikacija - išvedimas

implikuoti - išvesti

   A implikuoja B - iš A išplaukia B, iš A išvedame B

imperija - junguva

imponuoti - įsiteikti

importo funkcija - įkėlyklė, įkėlimo veikmė (skaitliuotuvuose)

importuoti - 1) įkelti (duomenis) 2) įtiekti, įsitiekti (prekes iš užsienio)

impotencija - apvaisinimo negalia

impotentas - neapvaisingas

impozantiškas - įspūdingas, didingas, pritrenkiantis, pribloškiantis

impregnantas - sodriklis

impregnuoti - įsodrinti, prisodrinti, įmirkyti

impresionizmas - įspūdystė

impresionistas - įspūdininkas

imprintingas - 1) prieraišumas 2) pri(si)jaukinimas

imprintinti - pri(si)jaunkinti

improvizuoti - daryti kaip gaunasi, daryti betkaip [1]

impulsas - 1) tvyksnis, dirgsnis [2] (gintros, šviesos), pliūpsnis 2) akstinas, paskata, postūmis, skatulys

impulsyvus - umarus

imuninė (sistema) - atsparinė (saistuma)

imunitetas - 1) atspara, atsparumas (ligoms) 2) neliečiamybė (teisinė)

imunodeficitas - neatsparumas, atsparumo trūkumas

imunologija - atsparotyra

inaktyvuoti - suneveiklinti

inauguracija - 1) įšventinimas, prisaikdinimas 2) pašventinimas

incestas - kraujomaiša

incidentas - nutikimas, atsitikimas, įvykis

indeksas - 1) išraidė, rodyklė, žodrodis 2) rikiuosena

indikacija - požymis

   (vartojimo) indikacijos - (vartojimo) galimumai

indikacinis - pažymintinis

indikatorius - rodiklis

individas - asmuo, būtybė, vienata

individualinis - asmeninis

individualizmas - asmenystė

individualybė - asmenybė

individualumas - asmeniškumas

individualus - asmeniškas, nuosavas, savas, pavienis

individualūs produktai - gaminiai asmenims, gaminiai jums, gaminiai žmonėms

indukcija - perskata

induktyvumas - perskatumas

induktorius - ritė

induracija - sukietėjimas

industrialistas - pramonininkas

industrializacija - pramonėjimas

industrija - pramonė

inercija - eigmė

inertiškas - neveiklusis

infantilus - vaikiškas

infarktas - 1. apmirimas [3]; 2. širdies smūgis

infekcija - užkratas

infekcinis - užkrečiamas

infektologas - užkratonis, užkratotyrininkas

infektologija - užkratotyra

infiltracija - įsiskverbtis, įsiskverbimas

infiltruoti - įskverbti

infliacija - 1) plėtimasis, išsiplėtimas (žvaigždėtyroje) 2) nuvertystė (skalsyboje)

influenceris - poveikininkas, nuomonės kūrėjas, paveikėjas

informacija - žinios, duomenys, išaiškinimas, pranešimas, naujienos

informacinis - 1) žininis 2) žinybinis

informatika - duomenyba

informatikas - duomeninkas

informatyvus - apžinus

informatorius - apžinintojas, pranešėjas, pranešikas, pranešinėtojas

informuoti [4] - apžinyti, pranešinėti, pranešti, supažindinti, žinyti

infragarsas - garslas

infraraudonas - šiluminis (spinduliai), užraũdis, užraudonis

infrabūrys - užpobūris [5]

infrastruktūra - santvėrynas

ingredientas - sudedamoji dalis, sandas

inhaliacija - įkvėpavimas, įkvėpimas

inhaliacinis - įkvėpuojamasis, įkvėptinis

inhaliatorius - įkvėptuvas

inhibitorius - sulėtintiklis

inicialai - pirmaraidės

inicijuoti - 1) akstinti, skasti, skatinti, sužadinti, sukelti 2) užmanyti

iniciatyva - 1) skastis, paskata 2) užmanymas, sumanymas, užmojis

  imtis iniciatyvos - suskasti

iniciatyvus - 1) skatinamasis 2) užmanytas

iniciatorius - pradėjėjas, pradininkas, skatintojas, sužadintojas, užmanytojas, sumanytojas

injekcija - įleidas

   gavo injekciją - įleido, įšvirkštė, buvo įleista, buvo įšvirkšta

inklinacija - pakrypimas, posvyris

inkliuzas - inkliuvas

inkliuzija - intarpas

inkorporuoti - įsieti, įglieti, įlieti, įjungti, įterpti, įtraukti

inkrustacija - įpuošalas

inkrustuoti - įpuošti

inkubacija - perėjimas, perėjimasis, vystymasis

inkubacinis - vystymosi, perėjimosi

inkubatorius - perykla

inovacija - naujovė, atnaujovė

inovatorius - pažanguolis, atnaujovininkas, naujovininkas, išradėjas

inovatyvesnis - pažangesnis, naujoviškesnis

inovatyvus - pažanguoliškas, pažangus, naujoviškas

inscenizuoti - suvaidinti

insignijos - įženkliai

insoliacija - Saulės šviesa, saulinis apšvietimas

inspekcija - tikrintija

inspektas - šiltlysvė

inspektorius - tikrintojas [6]

inspiracija - 1) įtaiga 2) įkvėpimas

inspiruoti - pakurstyti, įteigti, įkvėpti

insektariumas - vabzdinė

insekticidas - nuvabzdiklis, vabznuodis, vabzdžianuodis

instaliacija - įrengynė

instaliavimas - 1. įdiegimas; 2. įrengimas

instancija - pasaja

instinktas - omė, įgimtybė

instinktyviai - nejučia

institucija - įstaiga

institutas - įstaigovė

instrukcija - nuostatai, taisyklės, nurodymai, aprašinys, aprašas

instruktorius - apmokytojas

instruktuoti - apmokyti

instrumentas - įrankis, įnagis

insulinas - atsaldas

insultas - kraujotrikis, kraujotakos sutrikimas

insurgentas - sukilėlis

integracija - įsaja, į(si)sytis, į(si)siejimas, į(si)terpimas, į(si)liejimas, į(si)traukimas

integralumas - 1) į(si)sytumas, į(si)sietumas, į(si)terptinumas 2) vientisumas

integruoti - įsyti, įsieti

intelektas - 1) suopratis [7] 2) protas, protingumas

intelektualas - šviesuolis, supratėjas, proteivis

intelektualiai - prančiai, suopračiai, šviesiai

intelektualus - prantus, suopratus, apsišvietęs, iškilus

inteligencija - apsišviestumas, išmanymas

inteligentas - šviesuolis, apsišvietėlis, protas

inteligentija - šviesuomenė, protuomenė

intensyvus - 1) smarkus, stiprus, uolus, sunkus, sudėtingas, smagus, atkaklus, veiklus 2) apstus, gausus, našus, nuolatinis 3) judrus

interakcija - santalka

interaktyvus - susižinus

interesantas - susidomėtojas

interesas - 1) domesys, susidomėjimas 2) poreikis, tikslas, noras, troškimas

interfeisas - sąsaja

interferencija - susibanginimas, bangų sanglūdis

interferometras - susibanginimo matuoklis

interferuoja - susibangina

interferuoti - susibanginti

interjeras - vidujatis, vidujybė, išvidė

internacionalinis - tarptautiškas

internacionalizmas - tarptautinybė

internacionalumas - tarptautiškumas

internalizavimas - įsiasmeninimas

internetas - žiniatinklis [8]

internautas - žiniatinkleivis

interpeliacija - užklausimas

interpeliuoti - užklausti

interpretacija - raiškinimas

interpretuoti - raiškinti

interregnumas - tarpuvaldis

intervalas - gaistas, tarpsnis

intervencija - įsikišimas

interviu - pašnekà, pašnekesys, pasikalbėjimas

   davė interviu - pasikalbėjo, pasišnekėjo

   duodamas interviu - kalbinamas, šnekinamas

   interviu žurnalistui - pokalbis su žinrašiu

   paėmė interviu - pakalbino, pašnekino

intymus - artimas

intoksikacija - apsinuodijimas

intonacija - ìšreikšmė, priegaidė

intracerebrinis - smegenyse esantis, insmegenis

intrakranijinis - galvos viduje, galvoje, galvoje esančio, ingalvinis

intrakranijinė hipertenzija - perslėgis galvoje

intravaskulinis - kraujagyslinis, inkraujagyslinis

intraversija - užsisklendimas, uždarumas

intravertas - užsisklendėlis, uždaras (žmogus)

intraveniškai (leidžiant vaistus) - (leidžiant vaistus) į intakę

intriga - pinklastis

intriguoja - glumina, domina, masina, smalsina

intriguojantis - 1) klastingas, suktas 2) dominantis, smalsinantis, mįslingas, slėpiningas

introdukuoti - perkeldinti; įkeldinti; nukeldinti

intronas - veldės vidinė dalis, veldės iškarpa

introspekcija - savistaba

intubacija - įvamzdinimas

intubacinis - įvamzdinantis

intuicija - nuojauta

intuityvus - 1) nujaučiamas, nuojutus 2) numanomas

invalidas - neįgalus, luošys

invariantiškas - nesikeičiantis

invazija - įsiskverbimas, antplūdis, įpuolis, įpuolimas, įsibrovimas, brovimasis, įsiveržimas, veržimasis, skverbimasis

invazinis - įsiskverbtinis, įsibrovėliškas, įpuoliminis, įsibrautinis, įsiveržėliškas, įsiveržtinis

inventorius [9] - atsargos, padargai, rykai, rakandai, stotkai

inventorizacija - likučiavimas, patikra

inventorizuoti - likučiuoti, patikrinti, sutikrinti

inversija - apvertimas, apkeitimas, apsivertimas, apsikeitimas, apgrąža

inversiškas - atvirkščias, apverstas, apkeistas

inverteris - keitlys, keitiklis

investicija - įlėša

investicinis - įlėšintinis

investuoti - įlėšinti

inžektorius [10] - švirkšliukas

inžinerija - tvėryba

inžinerinis - tvėrybinis

inžinierius - tvėrininkas

ipoteka - įkeitimas

iracionalus - neprotingas

ironija - pašaipa, šaipa

ironizuoti - šmaikštauti, patraukti per dantį

iridescencija - spalvokaita

irigacija - drėkinimas

irizacija - vaivorykščiavimas

ischemija (↗ išemija)

isterija - perpykis, siutas, klaikesys

isterikuoti - audroti, siusti

isteriškas - paklaikęs

istorija - 1) būtovė (įskaitant ir dabartį), praeitovė [11] (apima tik praeitį) 2) apsakymas, (at)pasakojimas

  gyvybės istorija - gyvybės būtovė

istorikas - praeitovininkas, amžininkas

išbalansuoti - išderinti

išcentrinis - išviduris

išemija - vietinė mažakraujystė, kraujo trūkumas, trūkūmas, stygius

   išeminis insultas - kraujotrikis dėl kraujo trūkumo, kraujotrikis dėl kraujo stygiaus, kraujotakos sutrikimas dėl kraujo trūkumo, kraujotakos sutrikimas dėl kraujo stygiaus

iteracija - kartotinys

iversija - įvirtimas

izoliacija - 1) atribiklis 2) atribojimas, atskirtis, atsiribojamumas

izoliatorius - 1) atribotuvas 2) atribykla

izoliavimas - atribojimas, atskyrimas

izoliuotas - 1) atribotas, apribotas, atskirtas, uždaras 2) apsaugotas

izomeras - persimaina

 konformacinis izomeras - pavidalinis persimainymas

izotacha - 1) ruožas (skirtingų greičių ruožai), skirsnis, rėžis 2) ruožų sandūra (reiškinio vienodi greičiai, linija brėžinyje), skirsnių sandūra

izoterminis - vienodo šylio

izotoninis - vienodo slėgio

izotopas - atmaina

izotopinis - atmaininis

izotopiškai švarus - beatmaininis, neturintis atmainų

izotropija - lygiasavybingumas

izotropiškas - lygiasavybiškas

[1] - Šį žodį rašau kartu, nes pvz. sakinyje „Nors durys užrakintos, betkoks vagis gali įlįsti pro langą“ akivaizdžiai matome, kad rašydami atskirai gautume visai kitos reikšmės ir net ne teigiamąjį, o klausiamąjį sakinį.

[2] - LKŽ šis žodis turi paaiškinimus, kad tai nervas, laiba šaknelė, maža gyslelė, tačiau man nuo mažens yra tekę susidurti ir vartoti LKŽ nepaminėtą reikšmę, tačiau gerokai tinkamesnę šio žodžio prasmę, tai pvz. nutirpus rankai ar kojai yra jaučiami dirgčiojimai ir visi tie dirgčiojimai ir yra dirgsniai. Jei kūne atsirado staigus ir veriantis skausmas, tai jis taip pat juntamas kaip staigus kūno gintros dirgsnis. Taip pat žiūrėti baigmės „-snis“ paaiškinimą raštre.

[3] - Daugumai žmonių yra žinomas tik „infarktas“ kaipo širdies smūgis, tačiau gydyboje žodis „infarktas“ yra naudojamas ir kita, platesne prasme.

[4] - Naudojant svetimžodį sakoma “aš buvau informuotas”, o lietuviškai sakome “man pranešė”. Svetimžodis šiuo atveju iškreipia mūsų mąstymą, tai lyg sakytume “aš buvau įdurtas”, “aš buvau duotas”, vietoj “man įdūrė”, “man davė”. Taip yra todėl, kad anglų kalboje norint išgauti būtąjį laiką yra naudojamas praeitį žymintis žodis “was” (buvo) - “i was informed” (liet. “aš buvo informuotas”), bet verčiame į liet. kalbą kaip “aš buvau informuotas”, nors reikėtų versti “man pranešė”. Žinoma, vietoj žodžio “pranešė” teisingiau būtų naudoti žodį “žinijo”, nes žodis “pranešė” yra susijęs su nešimu, o ne su žiniomis. Tad reikėtų sakyti pvz. “mane supažindino”, “mane pažinino”, “mane apžinijo” ar pal.

[5] - Dažnai lotyniškas priešdėlis „infra“ (liet. po) yra naudojamas vietoj lietuviško priešdėlio po nenorint, kad pastarasis susidvejintų. Pvz. gyvūnai yra skirstomi į būrius, pobūrius ir infrabūrius. Jei pastarojo žodžio vietoje naudotume lietuvišką priešdėlį, tai infrabūrys ir pobūris susilietų į vieną, tad tokiu atveju galim panaudoti priešdėlį , kaip ir žodyje užporyt (rytoj -> poryt -> užporyt).

[6] - „Darbo sąlygas tikrinantis inspektorius“ verstume į „darbo sąlygų tikrintojas“.

[7] -  Pvz. „emocinis intelektas“ derėtų versti į jaudinis suopratis.
„Intelekto koeficientas“ (IQ) – suopračio rodiklis (SR). Dauguma SR bandinių yra nukreipti į suopračio pažinimą per pavėdas ("figūras"), tačiau tai nėra tikras žmogaus suopračio įvertinimas. Kuo daugiau jis atliks tokių bandinių, tuo geresni bus duomenys, tačiau kitose gyvenimo srityse to žmogaus suopratis vis tiek gali likti labai prastas bei nepaslankus ir atvirkščiai.
Skaitliuotuvų gebėjimas atlikti itin sudėtingas užduotis vadinamas „dirbtiniu intelektu“, tačiau skaitliuotuvai neturi nei mąstymo, nei suopračio („intelekto“), nes jie remiasi tik atmintimi ir protavimu. Suopratį turi tik gyvi padarai. Skaitliuotuvai turi tik protą, todėl teisinga būtų įvardinti ne „dirbtinis suopratis („intelektas“)“, o „dirbtinis protas“.
Yra siūlomi ir kiti žodžio "intelektas" vertimai (pvz. aumuo, omenis)
, tačiau pastarieji vertimai neatitinka užvadinto dalyko esmės, nes "intelektas" yra gebėjimas suprasti ir suvokti. Šiek tiek plačiau apie tai yra paminėta mano raštre "Lietuvių kalbos metmenys".

[8] - Lyg ir teisinga būtų „internetą“ užvadinti žiniatinklynu, o žiniatinklis („web“) tuomet būtų žiniatinklyno poaibis. Žiniatinklynas bus dažnai vartojamas žodis, tad turėtų būti kuo trumpesnis, nes norint pasakyti „internetinis puslapis“, jau sakytume žiniatinklyninis puslapis. Taip pat norėtųsi neprarasti sąryšio tarp „internet“ ir „web“, todėl „internetą“ būtų tikslinga vadinti žiniatinklis, o „web“ – žiniasaitis. Siūlomas „web“ vienareikšmis pavadinimas saitynas yra netikslingas, nes tai platesnės reikšmės pavadinimas, kuriuo galima apibūdinti betką kas yra susiję įvairiais saitais, pvz. gali būti daugybės augalų susijusių šaknimis saitynas, kaip kad ir žiniatinklis yra skaitliuotuvų saitynas.

[9] - Dėl to, kad tai yra svetimžodis, jis yra netinkamai naudojamas, t. y. naudojamas kaip vienaskaita ir kaip daugiskaita. Pagal lietuvišką galūnę, dažniausiu atveju, tai turėtų būti žmogus užsiimantis tam tikra veikla. (Žr. galūnės „ius“ aprašymą.)

[10] - Ketvirtajame „Kalbos patarimų“ raštrelyje „Leksika: skolinių vartojimas“ (Vilnius, 2005) pirmenybė teikiama lietuviškam šio žodžio pakaitalui čiurkšlinis siurblys (p. 61). Žinoma, labai aiškus šis paaiškinantis vertimas, tačiau jei daiktas yra vienas, tai norėtųsi, kad jis turėtų kuo trumpesnį ir kuo aiškesnį pavadinimą, o ne paaiškinimą.

[11] - Visais atvejais kalbant apie praeitį reikėtų naudoti žodį praeitovė vietoj žodžio "istorija", nes „istorija“ yra tai kas jau praėjo, tačiau kai apima praeitį ir dabartį, pvz. "tai pats nuostabiausias įrenginys žmonijos istorijoje" tuomet verstume į "tai pats nuostabiausias įrenginys žmonijos būtovėje" ir pal. Esam priėmę naujadarą praeitis ir žodį ateitis, tad atitinkamai norėtųsi, kad mokslas tyrinėjantis ar aprašantis žmogaus praeitį per pavadinimą sietųsi su su žodžiu praeitis, mokslas tyrinėjantis, kuriantis sr numatantis ateitį vadintųsi susijusiu pavadinimu su ateitimi, o mokslas tyrinėjantis ir aprašantis žmogaus būtį sietųsi su žodžiu būti, būtis. Būtis ir praeitis, tai ne tas pats, nes praeitis jau praėjo, o būtis yra šiuo metu. Lietuvių kalboje skiriasi būti, būna ir buvo, todėl žodis šaknimi susiejęs su žodžiu būtovė (būti <-> būtis <-> būtovė) nuojučiai apima tiek dabartį, tai tiek visa kas buvo iki dabarties, nes pati būtis susideda iš daugybės buvusių vyksmų įskaitant ir tai kas vyksta dabar. Trumpai tariant jei vis tiek norėtųsi susieti žodį „istoriją“ su žodžiu „buvo“ (nes „istorija“ yra mokslas apie tai kas buvo), tai ir reikėtų reikėtų pavadinti „buvovė“ ar pal., bet tik ne būtovė.