Gryna lietuvių kalba

Skirta eiliniam protui siekiančiam neeilinių gabumų ir gabiam žmogui trokštančiam peržengti žmogiškojo proto ribas.

 
Žodynas

Š

S









T


Svetimžodis - Vertimas

šablonas - kvarma

šampinionas - pievagrybis

šampūnas - trinkalas

šansas - galimybė

šarnyras - sąnarys

šašlykas - iešmainis

šelfas [1] - sekluma, pakrantė

šifras - slėpinys

(už/iš) šifravimas - (į/iš) slėpinimas

šifruoti - slėpinti

škvalas - umaras

šlagbaumas - užkardas, užtvara

šlifuoti - gludinti, šveisti, šiūruoti

šlifuoklis - šveistuvas

Šmidto-Kasagreno teleskopas - mišri gaubtainė stebyklė

šnicelis - pjausnys

šokiruoti - priblokšti, sukrėsti

šortai - puskelnės

šotsė - šokimo pavarža

šou - pramoga, renginys

špruntas - slankiojantys pavadžiai [2]

šriftas - rašmenys, spaudmenys

štormas - audra

štrichas - 1) brūkštelėjimas 2) virvutė, pavadėlis, arklasaitis

štrichuoti - brūkšniuoti

šviesoforas - šviesrodis [3]

[1] - Ledo šelfas – pakrančių ledas.

[2] - Jei dėl dažno vartojimo norėtųsi trumpinti, tai galima būtų trumpinti į „slankvadžiai“.

[3] - Lietuvių kalbos žodyne yra siūlomas žodis šviesoženklis, tačiau pastarasis labiau tinka apibūdinti šviečiantiems ir galintiems keisti rodomą reikšmę kelio ženklams, kurių Lietuvoje dar nėra gausu. Akivaizdu, kad pavadinimas šviesnešys (liet.-gr. "šviesoforas" [liet. šviesa + gr. phoros — nešantis]) yra labai nevykęs, nes šis daiktas yra vietoj ir niekur neneša šviesos. Jis tiesiog stovi ar kabo ir šviečia skirtingomis spalvomis keisdamas jas pagal tam tikrą numatytą tvarką. Saulė yra šviesnešys, žvaigždės yra šviesnešiai, net žmogus rankoje nešantis įjungtą žibintuvėlį yra savotiškas šviesnešys, bet tik ne šis visada vienoje vietoje esantis daiktas.