F
 |  |
Svetimžodis - Vertimas |
F [1] - J |
fabrikas - gamykla |
fachverkas - 1) santvaros 2) pusiau medinis |
failas - rinkmena [2] |
fagocitas - gaužikas |
fagocitozė - apgaužimas |
fagocituoti - apgaužti |
fagosoma - gūželis |
fakelas - deglas |
faktas - žinomybė, tìkra, tiesa, tikrybė, dalykas |
faktinis - tikras, nepramanytas |
faktiškai - iš tiesų, iš tikrųjų |
faktiškas - tikroviškas |
faktorius - veiksnys |
faktūra - 1) sąskaita 2) apdirbas |
fakultetas - padalinys |
falsifikatas - klastotė, padirbinys, pakaitalas |
falsifikuoti - klastoti, padirbti |
fanatikas - aklatikis |
fanatiškai - aklai |
fanatizmas - aklatikystė |
fanera - sanplokštė, sluoksniuotis |
fantasmagorija - keistaregybė |
fantastika - pramanai |
fantastiškas - neišpasakytas, pramanytas, nuostabus, stebuklingas |
fantazija - 1) vaizduotė 2) vaizdinys, pramanas, svaja |
fantazuoti - 1) įsivaizduoti 2) pramanyti, svajoti, svaičioti |
Faradėjaus efektas - šviesbangės pasukimas |
farmacija - vaistininkystė |
farmakologas - vaistonis, vaistotyrininkas |
farmakologija - vaistotyra |
farmakologinis [3] - vaistinis |
farširuoti - įdaryti |
farvateris - laivakelis |
fauna - gyvūnija |
fasadas - 1) išorė 2) priešakys |
favoritas - 1) numylėtinis, pamėgtinis 2) nugalinčius (tikėtinas nugalėtojas) |
favoritinis - 1) numylėtas, pamėgtas, mėgstamas, patinkantis 2) apgalus, nugalùs (galintis nugalėti, apgalėti) |
fazė - 1) tarpsnis 2) kisnis, atmaina, virsmas 3) būsena, persikeitinys (pvz mėnulio) |
federacija - 1) junguva 2) draugija, sąjunga |
feiskontrolė - nuožvalga, išvaizdos vertinimas |
fejerverkas - 1) ugniažirba (žiežirbas purškiantys) 2) sproglys [4] |
fekalijos - išmatos, atmatos |
fenomenalus - neįprastas |
fenomenas - keistenybė, neįprastybė, reiškinys |
feritas - geležainis |
fermentas - 1) raugėsis 2) puvėsis |
feromagnetikas - įmagnetulys |
feromonai - žinskyros |
fermentacija - 1) rūgimas 2) puvimas |
fermentuotas - 1) rūgintas 2) pūdytas |
festivalis - iškilmės, šventė |
fibrininis - pluoštinis |
fibriliacinis - raumenvirpinis |
fibroblastas - pirmląstė (audinio) |
fibrozė - audinio išvešėjimas |
cistinė fibrozė - kempinėjimas, ertmių gausėjimas |
fibroziškas - išvešėjęs |
fibrozuojantis - vešantis |
figūra - pavėda |
figūrėlė - stovylėlė |
fikcija - prasimanymas, pramanas |
fiksatyvas - apsaugalas |
fiksuotas - 1) įtvirtintas 2) nustatytas 3) pastovus |
fiksuoti - 1) įtvirtinti, įstriginti, įstovinti 2) gauti |
fiktyvus - išgalvotas, pramanytas, netikras, tariamas, menamas |
filantropas - labdarys |
filantropija - labdarystė |
filialas - atstovybė |
filosofas - 1) išpročius, mintytojas, išprotautojas, išprotauninkas 2) mąslinčius, išminčius, mąstytojas, mislinčius |
filosofija - 1) išmintis, išmislis, išprotis [5] (išdava) 2) mąslystė, išprotavystė [6], išmintyba, išmislyba, išprotyba (mokslas) |
filmas - vaizdras [7] |
filmavimo kamera (vaizdo kamera) - vaizdryklė |
filmuoti - vaizdrinti |
filtracija - koštumas |
filtras - 1) sietas, sietelis, košiklis [8] 2) koštuvas, sijotuvas, sijoklė, rėtis 3) užklausa (skaitliuotuve) |
filtratas - košė, košinys, sijotinys |
filtruoti - 1) košti, sijoti 2) atrinkti |
finalas - atbaiga, užbaiga |
finalinis - galutinis, baigiamasis |
finalistas - baiglys |
finansai - 1) lėšyba 2) lėšos |
finansininkas - lėšininkas |
finansuoti - lėšinti, palėšinti |
finišas - baigmė, pasibaigtis, pabaigastis |
finišuoti - atbaigti |
firma - 1) įmonė 2) prekinis ženklas |
fitingas - jungtis |
fitochromas - įšvaitukas |
fitohormoninis - augalo skatiklinis |
fitonomija - augalo augumtyra |
fitoterapija - gydymas augalais |
fizika - agnotyra, agnis |
fizikas - agnonis, agnius, agnotyrius, agnotyrininkas, agnininkas |
fizinis - 1) gamtinis 2) kūniškas, kūninis, apčiuopiamas, tikras |
fizinis asmuo - tikras asmuo |
fiziologija - 1) augumotyra 2) gyvuosena |
fizkultūra - 1) mankšta 2) mankštyba |
flegmatikas - lėtapėdis |
fliuktuacija - svyravimas, siūbavimas |
fliuktuoti - svyruoti, siūbuoti |
flavonas - geltoniklis |
flavonoidas - geltonynas |
flomasteris - paišeklis |
flora - augalija, augmenija |
floristė - gėlininkė |
floristika - gėlininkystė |
flotilė - (-ynas) |
Baltijos laivų flotilė - Baltijos laivynas |
dronų flotilė - skraiduolynas |
naikintuvų flotilė - naikintuvynas |
naikintuvų parkas - naikintuvynas |
fluktuacija (↗ fliuktuacija) |
fluorescencija - atošvyta |
fluorescuoti - atošvytėti |
fokalinis - židininis |
folija - lakščiukas |
folikulas - pūslelė |
folkloras - liaudies kūryba, tautosaka |
fonas - 1) pagrindas, dugnas 2) aplinka |
fonema - garselė |
fonografas - garsarašys [9] |
fonologija - ištarimtyra |
fonologinis - ištariminis |
fonoteka - garsinė |
fontanas - 1) trykšlys (įrenginys) 2) trykšmė (srovė) |
fontanavimas - tryškenimas |
foraminiferas - kriauklūnas |
forma [10] - 1) skvarma, lytis, pavidalas, išvaizda, rūšis, veikslas, verma 2) išraiška 3) atmaina 4) langas |
valdymo forma - (valdymo) santvarka |
formatas - 1) apmatas, skvarmuotė 2) išraiška; 3) raiška (vaizdo) |
formatuoti - skvarminti |
formavimas - kūrimas, pavidalinimas, skvarmavimas, tvėrimas |
formavimasis - skvarmavimasis, susidarymas |
formavosi - susidarinėjo |
forminė duona - kampuota duona |
(į/per)forminti - (į/per)raštinti |
formulė - taisulė |
formuluotė - apibrėžimas, dėsnis, nusakymas, taisyklė |
formuluoti - dėstyti, išdėstyti, atbaiginėti |
formuoti - 1. daryti, kurti, tverti; 2. pavidalinti, kvarmuoti, skvarmuoti |
forsuoti - 1. spartinti, greitinti; 2. didinti; 3. prasiskverbti |
fortas - tvirtynė |
fortifikacija - įtvirtinimai |
fortūna - sėkmė |
forumas - pokalbinė |
fosforas - švytilis |
fosforescencija - švytiliavimas |
fosforescuoti - švytiliuoti |
fosilija [11] - 1) mirėsis 2) akmenėsis (suakmenėjęs mirėsis), anglėsis (suanglėjęs mirėsis), šalėsis (sušalęs mirėsis) |
fosilizacija - suakmenėjimas |
fosilizavęsis - suakmenėjęs, įakmenėjęs |
fosilizuotas - suakmenintas, įakmenintas |
fotoaparatas - vaizdeklis |
fotoatmintis - vaizdinė atmintis |
fotogalerija - nuotraukynas, atveikslynas |
fotografas - paveiksluotojas |
fotografija - 1) nuotrauka [12], atveikslas 2) paveikslyba, atveikslyba |
fotografuoti - paveiksluoti |
fotoliuminescencija - atošvieta |
fotometras - šviesmatis, šviesomatis |
fotometrija - šviesmatuotė |
fotonas - šviesniukas |
fotorealistinis - beveik nuotraukinis, beveik atveikslinis |
fotorealistinis piešinys - piešta nuotrauka, itin tikroviškas piešinys |
fotoreceptorius - šviesos jutiklis |
fotosesija - paveikslonė |
fotosfera - šviesgaubas |
fotosintezė - šviesveika |
fotostudija - paveiksludė |
fototropinas - švieskrypys |
fragmentas - 1) aižena (stiklo), atplaiša (medžio), atskala (uolos), šipulys (skirtingų medžiagų), nuotrupa, nuolauža, druzgas, gabalėlis 2) atidalis, ištrauka |
fragmentuotas - suskaidytas |
fraktalas - savipanaša, savipalyga |
frazė - posakis |
Frenelio lęšis - rantytasis lęšis |
freska - 1) sienų tapyba 2) tapinys, sientapas |
freza - raižytuvas |
frezuoti - raižyti |
frikcija - 1) skvirbtis 2) trynimas |
frylanceris - samdinys |
frylancinimas - samdinystė |
frylancinti - samdiniauti |
frizas - sienjuostė |
frontalinė - priekinė, kaktinė (smegenų žievė) |
frontalioji (plokštuma) - priekinioji |
frontas - ruožas, juosta, priešakys, pakraštybė |
frontoetmoidalinis - tarp kaktikaulio ir akytkaulio, kaktoakytkaulinis |
frontonas - viršvartis |
fruktozė - vaisaldas |
fulguritas - žaibsmėlis |
fundamentas - pagrindas, pamatas, atrama |
fundamentalus - esminis, pagrindinis, pamatinis, kertinis, atraminis |
funikulierius - keltuvas (bėginis) |
fungicidas - 1) nugrybiklis, grybnuodis [13], kremblianuodis 2) grybų nuodijimas |
funkcija - 1) veikmė 2) paskirtis 3) pareiga, užduotis |
funkcionalus - veikmingas |
funkcionalumas - veikmingumas |
funkcionavimas - veikimas |
funkcionavimo būdas - veiksena |
funkcionuoti - veikmauti |
furnitūra - baldų įranga |
furšetas - pavaišės [14] |
furunkulas - šunvotė |
futbolas - spirtìnis |
futbolistas - spardininkas |
futliaras - dėklas, makštis, įmautė, įmova |
futuristinis - ateitovinis |
futurizmas - ateitovystė |
futurologas - ateitovininkas |
[1] - Šia raide yra žymima jėga agnotyroje („fizikoje“). Tokie užsienietiški žymėjimai sietini su užsienietiškais žodžiais, o lietuviams „forse (F)“ yra jėga (J), o „job (J)“ yra darbas (D).
[2] - Šis pavadinimas yra nenuoseklaus mąstymo sukurtas, visiškai neatsižvelgiant į esmę. „Failo“ esmė yra patys duomenys, o ne jų rinkimas. Taip pat šis žodis neatitinka priesagos „mena“ reikšmės. Pvz. žodžiai duomas, duomenė būtų artimesni ir labiau atspindėtų žodžio „failas“ esmę.
[3] - Šis žodis daugelyje aprašymų visiškai vienareikšmiškai vartojamas vietoj žodžio „farmacinis“, nors šie žodžiai savo reikšmėmis yra skirtingi.
[4] -Pasirinktas nešališkas pavadinimas neturintis savyje žodžio ugnis, nes gali būti ir beugniai „fejerverkai“, pvz. įvairiaspalviai dažų sprogimai ore ir pal., tad šis pavadinimas labiau tiktų visiems sprogstantiems „fejerverkams“.
[5] - Dažnam gali pasirodyti, kad išprotauti (sugalvoti, sumanyti) ir išprotėti (prarasti protą, kvailai elgtis) panašūs žodžiai, tačiau pastarąjį galima pakeisti į nuprotėti ir nebeliktų painiavos. Išprotis (iš proto) kaip išmintis (iš minties).
[6] - Manau reikia patikslinti, kad ne kiekvienas „filosofuojantis“ žmogus yra mąstytojas, kaip ir ne kiekvienas „filosofas“ sugeba mąstyti. Mąstytojas vysto savo suopratį, o išprotautojas tik apkrauna savo atmintį gausybe beprasmybių. Mąstymas ir protavimas nėra tas pats, todėl negalima tiek mąstančių, tiek protaujančių vadinti bendru žodžių „filosofas“ ar jo vertiniu. Protautojai gali liežuviu iš pliauskos vežimą priskaldyti, o mąstytojas atvirkščiai – vienu sakiniu pasako daugiau, nei kitas visą dieną kalbėdamas. Mąstytojui būdinga išmintis, o išprotautojui yra būdingi ne visuomet vertingi išprotavimai.
[7] - Išvertęs žodį „filmas“ pastebėjau labai įdomų ir tuo pačiu labai paprastą dalyką, t.y. kad naudodami žodį „filmas“ mes sakome „einu į filmą“, nors niekada neiname nei į nuotrauką, nei į paveikslą, nes tai yra neįmanoma. Galime tik eiti žiūrėti į nuotraukos, eiti pažiūrėti paveikslų, eiti pažiūrėti vaizdro („filmo“) arba eiti į vaizdryklą („kino teatrą“), bet jokiais būdais negalime „eiti į vaizdrą („filmą“)“.
[8] - Šviesos, oro, vandens ar pal. „filtras“ yra košiklis, o pats visas įrenginys kartu su košikliu yra koštuvas. Žr. baigmių „iklis“ ir „tuvas“ paaiškinimus.
[9] - Šiuo atveju tiesioginis vertimas būtų tinkamesnis nei LKŽ siūlomas „įgarsa“.
[10] - Nežinia ar šis žodis kilęs nuo lietuviško žodžio skvarma, tačiau labai galimas toks eiliškumas: liet. skvirbti, skverbti -> skvarba -> skvarma -> kvarma -> bltgud. xвopмa -> lot. form, nes žodžiai pereidami iš vienos kalbos į kitą, savo viduje raidžių nepriaugina, bet praranda arba jos pakinta, tad atvirkštinis būdas yra negalimas.
[11] - "Fosilija" reiškia suakmenėjusias, suanglėjusias, sukempėjusias arba sušalusias augumų mažas ir dideles liekanas, tačiau daugelyje straipsnių šis žodis naudojamas tik kaip suakmenėjusių augumų apibūdinimas. Kaip ir žodis "fosilizacija" turėtų reikšti augumų pavirtimą į "fosiliją", tačiau yra naudojamas tik suakmenėjusių augumų apibūdinimui. todėl tokiais atvejais suakmenėję "fosilijos" vadintųsi akmenėsiais, suanglėję - anglėsiais, o bendruoju atveju būtų galima vadinti mirėsiais.
[12] - Gerai būtų pamažu šį žodį pakeisti nauju žodžiu atveikslas, nes žodis nuotrauka yra sukurtas atsižvelgianti į tai kaip buvo daroma nuotrauka, bet neatsižvelgiant į apibūdinamo daikto esmę.
[13] - Manoma, kad žodis grybas yra ne lietuviškos kilmės, kad tai skolinys atėjęs iš slavų kalbos, kilęs nuo slaviško žodžio гриб [gryb]. Tačiau akivaizdu, kad žodis гриб [gryb] atitinka lietuviškų žodžių darybą: griebti -> grybas, pvz. žiebti -> žybsnis, kniebti -> knybis. Pvz. slavai vietoj irkluok sako griebk (греби [griebi]), nes irkluodami su irklu užgriebia vandens. Taip pat visi žinome, kad liet. žodis grėblys kaip ir atitinkami slavų kalbos žodžiai (rus. гребни [griebni] – liet. šukos, rus. гребенка [griebienka] – liet. grėblys) yra kilę nuo žodžio griebti: griebti -> grėbti -> grėblys. Slavai pasirinko šukas ir grėblį vadinti panašiais pavadinimais, nes jiems jie yra panašūs, o lietuviai pasirinko kitą kelią, t.y. šukas susiejo su šukėmis, su išdaužytais aštriais kampukais, nes galbūt tokiu būdu būdavo gaminamos pirmosios šukos, tačiau jei imtume šukas vadinti grėbnėmis, tai ir gi būtų teisinga, tiesiog tai būtų kitas požiūrio kampas į šukas.
[14] - J. Klimavičius yra pasiūlęs lietuvišką atitikmenį vaišelės, tačiau kai vaišių nedaug, tai galima vadinti vaišelėmis, o kai valgoma karts nuo karto prieinant, prabėgomis, nors vaišių gali būti daug, tai tikslingiau būtų vadinti pavaišėmis, nes tai yra pasivaišinimas (trunka trumpai), o ne vaišinimasis (trunka ilgai).
