Gryna lietuvių kalba

Skirta eiliniam protui siekiančiam neeilinių gabumų ir gabiam žmogui trokštančiam peržengti žmogiškojo proto ribas.

 
Žodynas

F

E









G


Svetimžodis - Vertimas

F [1] - J

fabrikas - gamykla

fachverkas - 1) santvaros 2) pusiau medinis

failas - rinkmena [2]

fagocitas - gaužikas

fagocitozė - apgaužimas

fagocituoti - apgaužti

fagosoma - gūželis

fakelas - deglas

faktas - žinomybė, tìkra, tiesa, tikrybė, dalykas

faktinis - tikras, nepramanytas

faktiškai - iš tiesų, iš tikrųjų

faktiškas - tikroviškas

faktorius - veiksnys

faktūra - 1) sąskaita 2) apdirbas

fakultetas - padalinys

falsifikatas - klastotė, padirbinys, pakaitalas

falsifikuoti - klastoti, padirbti

fanatikas - aklatikis

fanatiškai - aklai

fanatizmas - aklatikystė

fanera - sanplokštė, sluoksniuotis

fantasmagorija - keistaregybė

fantastika - pramanai

fantastiškas - neišpasakytas, pramanytas, nuostabus, stebuklingas

fantazija - 1) vaizduotė 2) vaizdinys, pramanas, svaja

fantazuoti - 1) įsivaizduoti 2) pramanyti, svajoti, svaičioti

Faradėjaus efektas - šviesbangės pasukimas

farmacija - vaistininkystė

farmakologas - vaistonis, vaistotyrininkas

farmakologija - vaistotyra

farmakologinis [3] - vaistinis

farširuoti - įdaryti

farvateris - laivakelis

fauna - gyvūnija

fasadas - 1) išorė 2) priešakys

favoritas - 1) numylėtinis, pamėgtinis 2) nugalinčius (tikėtinas nugalėtojas)

favoritinis - 1) numylėtas, pamėgtas, mėgstamas, patinkantis 2) apgalus, nugalùs (galintis nugalėti, apgalėti)

fazė - 1) tarpsnis 2) kisnis, atmaina, virsmas 3) būsena, persikeitinys (pvz mėnulio)

federacija - 1) junguva 2) draugija, sąjunga

feiskontrolė - nuožvalga, išvaizdos vertinimas

fejerverkas - 1) ugniažirba (žiežirbas purškiantys) 2) sproglys [4]

fekalijos - išmatos, atmatos

fenomenalus - neįprastas

fenomenas - keistenybė, neįprastybė, reiškinys

feritas - geležainis

fermentas - 1) raugėsis 2) puvėsis

feromagnetikas - įmagnetulys

feromonai - žinskyros

fermentacija - 1) rūgimas 2) puvimas

fermentuotas - 1) rūgintas 2) pūdytas

festivalis - iškilmės, šventė

fibrininis - pluoštinis

fibriliacinis - raumenvirpinis

fibroblastas - pirmląstė (audinio)

fibrozė - audinio išvešėjimas

   cistinė fibrozė - kempinėjimas, ertmių gausėjimas

fibroziškas - išvešėjęs

fibrozuojantis - vešantis

figūra - pavėda

figūrėlė - stovylėlė

fikcija - prasimanymas, pramanas

fiksatyvas - apsaugalas

fiksuotas - 1) įtvirtintas 2) nustatytas 3) pastovus

fiksuoti - 1) įtvirtinti, įstriginti, įstovinti 2) gauti

fiktyvus - išgalvotas, pramanytas, netikras, tariamas, menamas

filantropas - labdarys

filantropija - labdarystė

filialas - atstovybė

filosofas - 1) išpročius, mintytojas, išprotautojas, išprotauninkas 2) mąslinčius, išminčius, mąstytojas, mislinčius

filosofija - 1) išmintis, išmislis, išprotis [5] (išdava) 2) mąslystė, išprotavystė [6], išmintyba, išmislyba, išprotyba (mokslas)

filmas - vaizdras [7]

filmavimo kamera (vaizdo kamera) - vaizdryklė

filmuoti - vaizdrinti

filtracija - koštumas

filtras - 1) sietas, sietelis, košiklis [8] 2) koštuvas, sijotuvas, sijoklė, rėtis 3) užklausa (skaitliuotuve)

filtratas - košė, košinys, sijotinys

filtruoti - 1) košti, sijoti 2) atrinkti

finalas - atbaiga, užbaiga

finalinis - galutinis, baigiamasis

finalistas - baiglys

finansai - 1) lėšyba 2) lėšos

finansininkas - lėšininkas

finansuoti - lėšinti, palėšinti

finišas - baigmė, pasibaigtis, pabaigastis

finišuoti - atbaigti

firma - 1) įmonė 2) prekinis ženklas

fitingas - jungtis

fitochromas - įšvaitukas

fitohormoninis - augalo skatiklinis

fitonomija - augalo augumtyra

fitoterapija - gydymas augalais

fizika - agnotyra, agnis

fizikas - agnonis, agnius, agnotyrius, agnotyrininkas, agnininkas

fizinis - 1) gamtinis 2) kūniškas, kūninis, apčiuopiamas, tikras

fizinis asmuo - tikras asmuo

fiziologija - 1) augumotyra 2) gyvuosena

fizkultūra - 1) mankšta 2) mankštyba

flegmatikas - lėtapėdis

fliuktuacija - svyravimas, siūbavimas

fliuktuoti - svyruoti, siūbuoti

flavonas - geltoniklis

flavonoidas - geltonynas

flomasteris - paišeklis

flora - augalija, augmenija

floristė - gėlininkė

floristika - gėlininkystė

flotilė - (-ynas)

   Baltijos laivų flotilė - Baltijos laivynas

   dronų flotilė - skraiduolynas

   naikintuvų flotilė - naikintuvynas

   naikintuvų parkas - naikintuvynas

fluktuacija (↗ fliuktuacija)

fluorescencija - atošvyta

fluorescuoti - atošvytėti

fokalinis - židininis

folija - lakščiukas

folikulas - pūslelė

folkloras - liaudies kūryba, tautosaka

fonas - 1) pagrindas, dugnas 2) aplinka

fonema - garselė

fonografas - garsarašys [9]

fonologija - ištarimtyra

fonologinis - ištariminis

fonoteka - garsinė

fontanas - 1) trykšlys (įrenginys) 2) trykšmė (srovė)

fontanavimas - tryškenimas

foraminiferas - kriauklūnas

forma [10] - 1) skvarma, lytis, pavidalas, išvaizda, rūšis, veikslas, verma 2) išraiška

   valdymo forma - (valdymo) santvarka

formatas - 1) apmatas, skvarmuotė 2) išraiška;   3) raiška (vaizdo)

formatuoti - skvarminti

formavimas - kūrimas, pavidalinimas,   skvarmavimas, tvėrimas

formavimasis - skvarmavimasis, susidarymas

formavosi - susidarinėjo

forminė duona - kampuota duona

(į/per)forminti - (į/per)raštinti

formulė - taisulė

formuluotė - apibrėžimas, dėsnis, nusakymas,   taisyklė

formuluoti - dėstyti, išdėstyti, atbaiginėti

formuoti - 1. daryti, kurti, tverti; 2. pavidalinti, kvarmuoti, skvarmuoti

forsuoti - 1. spartinti, greitinti; 2. didinti; 3. prasiskverbti

fortas - tvirtynė

fortifikacija - įtvirtinimai

fortūna - sėkmė

forumas - pokalbinė

fosforas - švytilis

fosforescencija - švytiliavimas

fosforescuoti - švytiliuoti

fosilija [11] - 1) mirėsis 2) akmenėsis (suakmenėjęs mirėsis), anglėsis (suanglėjęs mirėsis), šalėsis (sušalęs mirėsis)

fosilizacija - suakmenėjimas

fosilizavęsis - suakmenėjęs, įakmenėjęs

fosilizuotas - suakmenintas, įakmenintas

fotoaparatas - vaizdeklis

fotoatmintis - vaizdinė atmintis

fotogalerija - nuotraukynas, atveikslynas

fotografas - paveiksluotojas

fotografija - 1) nuotrauka [12], atveikslas 2) paveikslyba, atveikslyba

fotografuoti - paveiksluoti

fotoliuminescencija - atošvieta

fotometras - šviesmatis, šviesomatis

fotometrija - šviesmatuotė

fotonas - šviesniukas

fotorealistinis - beveik nuotraukinis, beveik atveikslinis

fotorealistinis piešinys - piešta nuotrauka, itin tikroviškas piešinys

fotoreceptorius - šviesos jutiklis

fotosesija - paveikslonė

fotosfera - šviesgaubas

fotosintezė - šviesveika

fotostudija - paveiksludė

fototropinas - švieskrypys

fragmentas - 1) aižena (stiklo), atplaiša   (medžio), atskala (uolos), šipulys (skirtingų medžiagų), nuotrupa, nuolauža, druzgas, gabalėlis 2) atidalis, ištrauka

fragmentuotas - suskaidytas

fraktalas - savipanaša, savipalyga

frazė - posakis

Frenelio lęšis - rantytasis lęšis

freska - 1) sienų tapyba 2) tapinys, sientapas

freza - raižytuvas

frezuoti - raižyti

frikcija - 1) skvirbtis 2) trynimas

frylanceris - samdinys

frylancinimas - samdinystė

frylancinti - samdiniauti

frizas - sienjuostė

frontalinė - priekinė, kaktinė (smegenų žievė)

frontalioji (plokštuma) - priekinioji

frontas - ruožas, juosta, priešakys, pakraštybė

frontoetmoidalinis - tarp kaktikaulio ir akytkaulio, kaktoakytkaulinis

frontonas - viršvartis

fruktozė - vaisaldas

fulguritas - žaibsmėlis

fundamentas - pagrindas, pamatas, atrama

fundamentalus - esminis, pagrindinis, pamatinis, kertinis, atraminis

funikulierius - keltuvas (bėginis)

fungicidas - 1) nugrybiklis, grybnuodis [13], kremblianuodis 2) grybų nuodijimas

funkcija - 1) veikmė 2) paskirtis 3) pareiga, užduotis

funkcionalus - veikmingas

funkcionalumas - veikmingumas

funkcionavimas - veikimas

funkcionavimo būdas - veiksena

funkcionuoti - veikmauti

furnitūra - baldų įranga

furšetas - pavaišės [14]

furunkulas - šunvotė

futbolas - spirtìnis

futbolistas - spardininkas

futliaras - dėklas, makštis, įmautė, įmova

futuristinis - ateitovinis

futurizmas - ateitovystė

futurologas - ateitovininkas

[1] - Šia raide yra žymima jėga agnotyroje („fizikoje“). Tokie užsienietiški žymėjimai sietini su užsienietiškais žodžiais, o lietuviams „forse (F)“ yra jėga (J), o „job (J)“ yra darbas (D).

[2] - Šis pavadinimas yra nenuoseklaus mąstymo sukurtas, visiškai neatsižvelgiant į esmę. „Failo“ esmė yra patys duomenys, o ne jų rinkimas. Taip pat šis žodis neatitinka priesagos „mena“ reikšmės. Pvz. žodžiai duomas, duomenė būtų artimesni ir labiau atspindėtų žodžio „failas“ esmę.

[3] - Šis žodis daugelyje aprašymų visiškai vienareikšmiškai vartojamas vietoj žodžio „farmacinis“, nors šie žodžiai savo reikšmėmis yra skirtingi.

[4] -Pasirinktas nešališkas pavadinimas neturintis savyje žodžio ugnis, nes gali būti ir beugniai „fejerverkai“, pvz. įvairiaspalviai dažų sprogimai ore ir pal., tad šis pavadinimas labiau tiktų visiems sprogstantiems „fejerverkams“.

[5] - Dažnam gali pasirodyti, kad išprotauti (sugalvoti, sumanyti) ir išprotėti (prarasti protą, kvailai elgtis) panašūs žodžiai, tačiau pastarąjį galima pakeisti į nuprotėti ir nebeliktų painiavos. Išprotis (iš proto) kaip išmintis (iš minties).

[6] - Manau reikia patikslinti, kad ne kiekvienas „filosofuojantis“ žmogus yra mąstytojas, kaip ir ne kiekvienas „filosofas“ sugeba mąstyti. Mąstytojas vysto savo suopratį, o išprotautojas tik apkrauna savo atmintį gausybe beprasmybių. Mąstymas ir protavimas nėra tas pats, todėl negalima tiek mąstančių, tiek protaujančių vadinti bendru žodžių „filosofas“ ar jo vertiniu. Protautojai gali liežuviu iš pliauskos vežimą priskaldyti, o mąstytojas atvirkščiai – vienu sakiniu pasako daugiau, nei kitas visą dieną kalbėdamas. Mąstytojui būdinga išmintis, o išprotautojui yra būdingi ne visuomet vertingi išprotavimai.

[7] - Išvertęs žodį „filmas“ pastebėjau labai įdomų ir tuo pačiu labai paprastą dalyką, t.y. kad naudodami žodį „filmas“ mes sakome „einu į filmą“, nors niekada neiname nei į nuotrauką, nei į paveikslą, nes tai yra neįmanoma. Galime tik eiti žiūrėti į nuotraukos, eiti pažiūrėti paveikslų, eiti pažiūrėti vaizdro („filmo“) arba eiti į vaizdryklą („kino teatrą“), bet jokiais būdais negalime „eiti į vaizdrą („filmą“)“.

[8] - Šviesos, oro, vandens ar pal. „filtras“ yra košiklis, o pats visas įrenginys kartu su košikliu yra koštuvas. Žr. baigmių „iklis“ ir „tuvas“ paaiškinimus.

[9] - Šiuo atveju tiesioginis vertimas būtų tinkamesnis nei LKŽ siūlomas „įgarsa“.

[10] - Nežinia ar šis žodis kilęs nuo lietuviško žodžio skvarma, tačiau labai galimas toks eiliškumas: liet. skvirbti, skverbti  -> skvarba -> skvarma -> kvarma -> bltgud. xвopмa -> lot. form, nes žodžiai pereidami iš vienos kalbos į kitą, savo viduje raidžių nepriaugina, bet praranda arba jos pakinta, tad atvirkštinis būdas yra negalimas.

[11] - "Fosilija" reiškia suakmenėjusias, suanglėjusias, sukempėjusias arba sušalusias augumų mažas ir dideles liekanas, tačiau daugelyje straipsnių šis žodis naudojamas tik kaip suakmenėjusių augumų apibūdinimas. Kaip ir žodis "fosilizacija" turėtų reikšti augumų pavirtimą į "fosiliją", tačiau yra naudojamas tik suakmenėjusių augumų apibūdinimui. todėl tokiais atvejais suakmenėję "fosilijos" vadintųsi akmenėsiais, suanglėję - anglėsiais, o bendruoju atveju būtų galima vadinti mirėsiais.

[12] - Gerai būtų pamažu šį žodį pakeisti nauju žodžiu atveikslas, nes žodis nuotrauka yra sukurtas atsižvelgianti į tai kaip buvo daroma nuotrauka, bet neatsižvelgiant į apibūdinamo daikto esmę.

[13] - Manoma, kad žodis grybas yra ne lietuviškos kilmės, kad tai skolinys atėjęs iš slavų kalbos, kilęs nuo slaviško žodžio гриб [gryb]. Tačiau akivaizdu, kad žodis гриб [gryb] atitinka lietuviškų žodžių darybą: griebti -> grybas, pvz. žiebti -> žybsnis, kniebti -> knybis. Pvz. slavai vietoj irkluok sako griebk (греби [griebi]), nes irkluodami su irklu užgriebia vandens. Taip pat visi žinome, kad liet. žodis grėblys kaip ir atitinkami slavų kalbos žodžiai (rus. гребни [griebni] – liet. šukos, rus. гребенка [griebienka] – liet. grėblys) yra kilę nuo žodžio griebti: griebti -> grėbti -> grėblys. Slavai pasirinko šukas ir grėblį vadinti panašiais pavadinimais, nes jiems jie yra panašūs, o lietuviai pasirinko kitą kelią, t.y. šukas susiejo su šukėmis, su išdaužytais aštriais kampukais, nes galbūt tokiu būdu būdavo gaminamos pirmosios šukos, tačiau jei imtume šukas vadinti grėbnėmis, tai ir gi būtų teisinga, tiesiog tai būtų kitas požiūrio kampas į šukas.

[14] - J. Klimavičius yra pasiūlęs lietuvišką atitikmenį vaišelės, tačiau kai vaišių nedaug, tai galima vadinti vaišelėmis, o kai valgoma karts nuo karto prieinant, prabėgomis, nors vaišių gali būti daug, tai tikslingiau būtų vadinti pavaišėmis, nes tai yra pasivaišinimas (trunka trumpai), o ne vaišinimasis (trunka ilgai).