Gryna lietuvių kalba

 

 

Lietuvių kalba ir mąstymas

Mąstytojas Imanuelis Kantas skelbė, kad „… lietuvių tauta privalo būti išsaugota, nes joje slypi raktas visoms mįslėms – ne tik filologijos, bet ir istorijos — įminti”. Tačiau jis nepastebėjo, kad lietuvių kalba yra raktas į žmogaus mąstymą. Lietuvių kalba yra sukurta pagal žmogaus mąstymą, tačiau dabar stengiamasi žmogaus mąstymą pritempti prie mišrios, atmintimi, o ne mąstymu pagrįstos, lietuvių-lotynų-graikų kalbos. Tokiu būdu yra vystomas paviršutiniškas protavimas, bet stabdomas gilus ir platus mąstymas, nuodugnus suvokimas, greitas pastabumas, silpninami kiti protiniai bei dvasiniai gabumai. Kuo žmogaus mąstymas paviršutiniškesnis, tuo jo sprendimai trumpalaikiškesni. <<...kuo aiškiau ir suprantamiau kalbame, tuo mažiau susierzinimo, pykčio ir kitų neigiamų jaudų sukeliame, juo greičiau ir teisingiau įgyvendiname įvairias užduotis. Kitais žodžiais tariant, nuo kalbos sudėtingumo ir aiškumo tiesiogiai priklauso žmonių akiratis, suopratis ("intelektas"), dorovė, laimė, sveikata, šalies skalsyba ("ekonomika") ir daugelis kitų dalykų...>>. <<...Atmintis yra ribota, o mąstymas bei suopratis – beribiai...>> Plačiau apie mąstymą bei suopratį ("intelektą") rasite 125 puslapių rašulyje ("knygoje") Henrikas Kulvinskas "Lietuvių kalbos metmenys". Taip pat šiame rašulyje rasite nedidelį (virš 2000 žodžių) svetimžodžių-lietuvių kalbos žodynėlį bei kitų lietuvių kalbos įdomybių.